MOKYKLOS VEIKLOS ĮSIVERTINIMAS

NAUJIENOS

GALERIJA

Svetainės medis

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
© 2024 Visos teises saugomos
Sprendimas: webmanija.lt
... / Galerija / 2018-2019 mokslo metų foto galerija / ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA...
Mūsų Žemę Saulė išsirinko aukuru ir ant jos kūrena gyvenimo ugnį. Sustokite trumpam, prisėskite pakelėje, palaukėje, pamiškėje, paežerėje ir pasidžiaukime, kad turime rankas, akis, mintis, kad kvėpuojame gimtinės oru. Čia mūsų namai, vaikai, tėvai, seneliai... Čia - mūsų Lietuva. Ar matei sugautą lakštingalą? Ar girdėjai jos giesmę narvelyje? Net ir mažiausias laukų ar girių paukštelis nori gyventi laisvas. Taip ir žmogus trokšta laisvės. Taip ir tauta nori būti laisva, nepriklausoma. Laisvės gynėjų pilietinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“, pradėjome 8.05 valandą. Dešimt minučių languose degė vienybės ir atminimo žvakutės, žuvusiems už mūsų laisvę, nepriklausomybę. Ugdytiniams pasakojau apie 1991-ųjų metų sausio 13 – osios įvykius. Mokiniai jau turi žinių apie tai, kas vyko Vilniuje prie Seimo rūmų, radijo, televizijos bokšto, spaudos rūmų... Mes didžiuojamės nepaprasta Lietuvos tautos drąsa, kurie kovojo „plikomis“ rankomis prieš tankus, prieš rusų karius, kurie negailestingai elgėsi su žmonėmis. Papasakojau apie Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose, gyvenusios Teklės Koncevičienės tremtį Sibire, apie jos sūnaus Vytauto drąsą, norą vykti ten, kur jis buvo reikalingas, kur jį kvietė Tėvynė... Kiekvienam žuvusiam uždegėme po žvakutę ir sudarėme „degančio kryžiaus“ liepsnelių jūrą. Dėkojome žuvusiems, visiems žmonėms už iškovotą laisvę, drąsą, tikėjimą geresne ateitimi, meilę Tėvynei, viltį... Pagerbėme žuvusių atminimą tylos minute. Skambėjo eilėraščiai, skiri mūsų žuvusiems kovotojams... Uždekime savo širdyse liepsnelę – šilumos, gerumo, meilės Tėvynei ugneles. Jas visas surinkime, sušaukime, pakvieskime į didelį gyvenimo laužą – kūrenkime jį ir neleiskime užgesti atlikdami gerus darbus, niekada neužmiršdami tų žmonių, kurie paaukojo savo gyvybes... „VARDAN TOS LIETUVOS“, vardan iškovotos laisvės, nepriklausomybės... Dalia Bačkienė pradinio ugdymo mokytoja
Mūsų Žemę Saulė išsirinko aukuru ir ant jos kūrena gyvenimo ugnį. Sustokite trumpam, prisėskite pakelėje, palaukėje, pamiškėje, paežerėje ir pasidžiaukime, kad turime rankas, akis, mintis, kad kvėpuojame gimtinės oru. Čia mūsų namai, vaikai, tėvai, seneliai... Čia - mūsų Lietuva. Ar matei sugautą lakštingalą? Ar girdėjai jos giesmę narvelyje? Net ir mažiausias laukų ar girių paukštelis nori gyventi laisvas. Taip ir žmogus trokšta laisvės. Taip ir tauta nori būti laisva, nepriklausoma. Laisvės gynėjų pilietinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“, pradėjome 8.05 valandą. Dešimt minučių languose degė vienybės ir atminimo žvakutės, žuvusiems už mūsų laisvę, nepriklausomybę. Ugdytiniams pasakojau apie 1991-ųjų metų sausio 13 – osios įvykius. Mokiniai jau turi žinių apie tai, kas vyko Vilniuje prie Seimo rūmų, radijo, televizijos bokšto, spaudos rūmų... Mes didžiuojamės nepaprasta Lietuvos tautos drąsa, kurie kovojo „plikomis“ rankomis prieš tankus, prieš rusų karius, kurie negailestingai elgėsi su žmonėmis. Papasakojau apie Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose, gyvenusios Teklės Koncevičienės tremtį Sibire, apie jos sūnaus Vytauto drąsą, norą vykti ten, kur jis buvo reikalingas, kur jį kvietė Tėvynė... Kiekvienam žuvusiam uždegėme po žvakutę ir sudarėme „degančio kryžiaus“ liepsnelių jūrą. Dėkojome žuvusiems, visiems žmonėms už iškovotą laisvę, drąsą, tikėjimą geresne ateitimi, meilę Tėvynei, viltį... Pagerbėme žuvusių atminimą tylos minute. Skambėjo eilėraščiai, skiri mūsų žuvusiems kovotojams... Uždekime savo širdyse liepsnelę – šilumos, gerumo, meilės Tėvynei ugneles. Jas visas surinkime, sušaukime, pakvieskime į didelį gyvenimo laužą – kūrenkime jį ir neleiskime užgesti atlikdami gerus darbus, niekada neužmiršdami tų žmonių, kurie paaukojo savo gyvybes... „VARDAN TOS LIETUVOS“, vardan iškovotos laisvės, nepriklausomybės... Dalia Bačkienė pradinio ugdymo mokytoja